Kauno Totoriai

Apie Lietuvos totorių bendruomenės gyvenimą

Knyga “Lietuvos totoriai”

2020 m. išleista knyga „Lietuvos totoriai“. Knyga apie praeitį ir dabartį ir skirta paminėti Lietuvos  totorių istorijos ir kultūros metus. Leidinį inicijavo, parengė ir išleido Kauno apskrities totorių  bendruomenė. 

Knygos leidimą finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos. Vyriausybės. Knygoje pateikiamas dr. V. Montvidaitės įvadinis straipsnis. Straipsnių autoriai – doc. dr. J. Ridzvanavičius, doc. dr. R. Makaveckas, prof. dr. A. Jakubauskas, A. Pociūnas, K. Z. Šafranavičius, S. Šileika, M. Jakubauskas. Recenzentė – prof. dr. A. Kovtun. Leidinyje yra apie 220 iliustracijų. Knygos tiražas 500 vienetų. Knyga Lietuvos totoriai yra vienas iš nedaugelio tokio po būdžio darbų, pateikiamų Lietuvos skaitytojui. Joje išryškinti kipčiakų genties palikuonių – Lietuvos totorių – tautinės kultūros pagrindai, nusakyta Lietuvos totorių genezė, raida.

Knygoje aprėpiama totorių religinė savastis, buitis, tradicijos iškyla kaip vientisas prasmių laukas, per septynis šimtmečius įsišaknijęs Lietuvos istorijoje ir praturtinantis jos dabartį.

Lietuvos Respublikos Prezidentas J. E. Algirdas Brazauskas Totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos  Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 metų jubiliejaus proga apdovanojo nusipelniusius Lietuvai totorių  ir karaimų bendruomenių narius

Pirmasis Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus  Romualdas Krinickis (1998–2008 m.) ir muftijus Romas Jakubauskas (nuo 2008 m.) su Lietuvos Respublikos Prezidentu J.E.Valdu Adamkumi.

2018 m. liepos 6 d. S. Daukanto aikštėje su Lietuvos Respublikos Prezidente J. E. Dalia Grybauskaite.

Knygos naujumą ir originalumą lemia ir joje nagrinėjamų problemų platus spektras – nuo Aukso Ordos  santykių su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais iki totorių gausiai apgyventos Kauno miesto dalies prie Muzikinio teatro, pirmą kartą iden tifikuotų senųjų totorių kapinaičių  Karaliaus Mindaugo krantinėje. Joje  sintetinama Kauno ir Vilniaus totorių  tyrinėjimų patirtis, atspindinti šios  Lietuvos mažosios tautinės bendrijos  gyvybingumą ir domėjimąsi savo šaknimis.  

Knyga turi autentiškominilius tracijomis (litografijomis, atvirukais,  totorių karių aprangos rekonstrukcijomis, planais, nuotraukomis) motyvuotą faktografinį pagrindą. Remiamasi unikaliais Kauno totorių  prisiminimais, panaudota Naciona linio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus  fonduose saugoma medžiaga. 

Surasta  iš viso neskelbtos ar mažai publikuotos medžiagos (paminėtini 1854 m.  patvirtinto Kauno Naujamiesčio plano  ištrauka su pažymėtomis Totorių kapinėmis, 1930 m. vienintelės Baltijos  šalyse mūrinės Kauno mečetės statybos projektas). Į kultūrinę apyvartą  bene pirmą kartą patenka išsami Kau no totorių kvartalo (senųjų kauniečių  lenkiškai vadinto tatarski koniec)  apžvalga, carinio laikotarpio atvir laiškiai, adresuoti Didžiojoje totorių  (dabar I. Kanto) ir Mažojoje totorių  (dabar D. Poškos) gatvėse gyvenusiems totoriams. Tai padeda pajausti įvairių tautų ir kultūrų sambūvį XIX  a. pabaigos ir XX a. pradžios Kaune.

Knygoje Lietuvos totoriai atspindėta, kaip keitėsi XX a. Kauno totorių  kultūrinio elito generacijos (balerina  Olga Malėjinaitė, pulkininkas Chalilis Janušauskas, grafikas Ramazanas  Krinickas, KTU docentas Romualdas  Makaveckas ir kt.)

Kadangi totorių  bendruomenei priklausė daug daugiau, žymių ir Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių, negu pajėgta aptarti skaitytojo dėmesiui pristatomoje knygoje, stengtasi pažvelgti plačiau į LDK ir vėlesnių metų kultūrinį kontekstą.